- tarptautinė teisė
- tarptautinė teisė statusas T sritis Politika apibrėžtis Tarptautinius santykius reguliuojančių normų ir taisyklių visuma; normas ir taisykles tyrinėjanti akademinė disciplina. Tarptautiniu mastu niekas neturi galios nustatyti visoms valstybėms privalomų normų, tarptautinė teisė atsiranda iš valstybių bendravimo papročių ir sutarčių. Plečiantis valstybių bendravimo sritims, didėja ir tarptautinės teisės apimtis. Iki šiol jos reikšmė ir svarba visiškai priklauso nuo valstybių savanoriško sutikimo dalyvauti kuriant ir įgyvendinant jos normas bei jų laikytis. Priklausomai nuo to, kokių tarptautinių veikėjų santykių taisyklės turimos omenyje, skirstoma į viešąją ir privatinę. Viešoji tarptautinė teisė yra tarpvalstybinių santykių taisyklės; privatinė – nacionalinių teisinių sistemų normos, taikomos reguliuoti bendravimą arba spręsti ginčus su užsienio šalių subjektais. Dažniausiai vartojant terminą turima omenyje viešoji, ne privatinė tarptautinė teisė; ši riba nėra griežtai nustatyta. Pagrindiniai viešosios tarptautinės teisės subjektai yra valstybės, bet tarptautiniams santykiams tampant sudėtingesniems atsiranda sričių, kur susipina viešoji ir privatinė teisė. Ryškiausi pavyzdžiai – tarptautinių žmogaus teisių apsaugos normos, humanitarinė teisė, tarptautinė prekybos teisė. atitikmenys: angl. international law
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.